„Jei būčiau knyga, būčiau...“
Reikia pastebėti, tema gan įdomi. Ir net nesusimąsčius pasirinkau Jeff Lindsay antrą knygą iš Deksterio serijos, kuri lietuviškai yra pavadinta "Deksteris. Netikėti jausmai".
Gal kam iškils klausimas, kodėl antra knyga, o ne pirma, kuri įtakojo net kultinio serialo gimimą, bet turiu labai logišką savo pasirinkimo paaiškinimą. Tiesa, jis net ir lietuviškame pavadinime yra - Netikėti jausmai. Suprantu, daug kas galvoja, kad tai tiesiog komerciškai sėkmingas projektas..serialas..knygos..net ir muzika, tačiau pats Deksteris yra daugiau nei projektas. Tai labai sudėtingas veikėjas, kuris nepalieka abejingų. Banalų, tačiau jį arba myli, arba nekenčia. Juokingiasia, kad tai galioja tiek knygose, tiek realiame gyvenime.
Vampyrų ir magijos amžiuje sunku aptikti tikrai originalų veikėją, ir štai mano akiratyje atsirado Deksteris. Toks gilus ir prasmingas. Nemeluosiu, jei ne serialas, net nebūčiau žinojusi, kad iš viso yra tokia knyga.
Antra Deksterio serijos knyga mane pakerėjo ne vien tuo, kad pačios knygos ir serialo siužetai pasuko skirtingais keliais, bet būtent Deksterio charakterio progresu. Serijinis žudikas auga ir keičiasi. Tokį dalyką sunku stebėti realiame gyvenime ir klausimas ar apskritai tai gali būti įmanoma. Na, asmeniškai aš nepažįstu jokio žudiko. Ir nemanau, ar norėčiau pažinoti.
Nors Deksteris yra įsitikinęs, kad yra monstras, neturi sielos ir jausmų, jis vis tiek išlieka žmogiškesnis už mus "normalius" žmones. Iš tikrųjų, jei nepaisytume jo "hobio", tai jis toks pats kaip ir visi - yra mandagus, paslaugus, gyvenantis paprastą gyvenimą, kaip ir visi. Taip, jis apsimeta, bet kas to nedaro? Visi mes meluojam, ir neketinam nustoti. Visi apsimetinėjam esantys geresni, bet tokie nesam.
Tiesa, beskaitant šį romaną iškyla ir dar keli įdomūs momentai. Vienas iš pagrindinių (dėl kurio Deksterio nemėgsta) yra tai, kad jis žudo žmones. Nors žudyti blogiukus kitiems neatrodo rimtas argumentas, kad vis tik žmogžudystė ir yra žmogžudystė. O dar ta banali frazė "jei pats tai darai, nesi geresnis už kitus". Ir viskas - Deksteris pasmerktas. Tačiau visi sutinka, kad apgaudinėti žmoną su kita, ar mušti savo vaikus nėra gerai, bet ne taip blogai, kaip žudyti žmones. Ir taip galvodami mes galim ramia sąžine džiaugtis, jog esam geresni .. už žudikus. Juk tokiu atveju šventa gyvybė nenukenčia, ir nesvarbu, kad tai gali sugriauti tik gyvenimą. Svarbiausia yra būti geriems, nežudyti kitų, o visi kiti reikalai tėra vaikų žaidimai. Pff.. Būti geresniam už žudiką.. Nieko sau vertybių vertinimo sistema - geresnis už žudiką, blogesnis už vagį, bet vis tiek geresnis už žudiką.. Na, ir kitas momentas, kad nepaisant to, jog Deksteris neturi jausmų, jis sugeba atskirti gerą nuo blogo. Jis visada žino, ką daro ir ko nori. Ką retai žino bet kuris iš mūsų. Ir dar klausimas, ar tikrai to norim, ar tik aplinka mums įperša tą "norą". Juokingiausia, kad būdami "normalūs" ir suvokdami, kas yra gerai ir kas blogai, kas teisinga ir ne, elgiamės priešingai nei to reikalauja mūsų gi pačių pripažinta vertybių sistema.
Nesidomintys Deksteriu, mato tik šaltakraujį žudiką, bet juk negali būti absoliutaus blogio, kaip bando mus įtikinti holivudinė pop kultūra. Deksas turi savo vertybių sistemą. Keista, bet jis labai myli vaikus. Juose jis randa tai, ko pats neteko. Juokinga, bet juk tai praranda ir suaugusieji, tačiau retas jų bando suprasti tai. Taip pat Deksteris supranta, kad žudyti yra negerai. Ne, ne todėl, kad Dievas supyks ir nukreips tave į pragarą, ar kad Karmai tai gali nepatikti, ne, viskas daug paprasčiau. Tiesiog žudyti yra negerai.
Antroje dalyje mano mylimas žudikas atranda, kad nėra jau jis toks bejausmis. Nors jam ir sunku įvardinti, ką jaučia seseriai ar sužadėtinei, jis nemeluoja kaip dauguma mūsų, nemeluoja pats sau, kad myli. Jam užtenka suprasti tai, kad tie žmonės jam yra reikalingi. Jis nori, kad jie būtų.
Norėčiau būti tokia knyga, kuri sukelia daugybę diskusijų, kuri priverčia pažvelgti į bendrai priimtus dalykus iš kito kampo, kuri padeda augti skaitytojui kartu su veikėju ir išmoko pripažinti save esant tuo, kas esam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą