Taip, gėda prisipažinti, bet gyvenimas gerokai įkrėtė man į kailį. Nors nepasakyčiau, kad labai tam priešinčiaus. Pliusai nepersveria minusų. Iš viso pliusas tik vienas - parašiau naują dainą. Nors buvau pradėjus ją kurti prieš gerus metus, bet niekaip neįstengiau jos užbaigti..kažkaip viskas atrodė pernely banaliai.. ir štai.. The game you'll never win jau gali savarankiškai vaikščioti :) Įdomu, kokia kalba parašysiu seknačią dainą..
O visi kiti reikalai šiaip sau. Žiūrėsim, kaip man seksis išgyvent ateinančią savaitę. Bus daug dalykų, kuriuos reiks padaryt. Reikia išsiaiškinti dėl kursinio darbo, nes gali būti, kad aš jo net nerašysiu. Ketinu gauti skolą, kad galėčiau važiuoti į užsienį padirbėti, nes netikiu, kad dėl manęs vienos leis ginti darbą anksčiau. Na, nesvarbu, šita problema išsprendžiama.
Praeitą savaitę nusižudė mano kaip ir draugė. Mes nebuvom labai artimos, bet jai linkėjau visko kas tik geriausia, nes ji tikrai buvo labai šauni mergaitė. Turbūt ji buvo šiam pasauliui per gera. Kai suvokiau, kad jos nebėra, tada pradėjau galvoti, kaip negerai gavosi. Iš tikrųjų, kiek yra žmonių, kurie man rūpi? Taigi - pirmas dalykas, kurį padariau - pašalinau iš telefono knygos, skype ir fb žmonės ant kurių man nusispjaut. Nors kontaktų ir nėra tiek jau daug, bet sumažėjo dar per pusę. Ir dar sumažinčiau per pusę, jei tai nebūtų pusbroliai ir kitos giminės su kuriais manęs niekas daugiau tik kaip skaidrus kraujo ryšys nesieja. Bet šeima yra šventa, turi ją priimti tokią, kokia ji yra. Tai va, pašalinau praktiškai visus savo klasiokus, pašalinius asmenis iš univero ir kažkokius draugų draugus. Šiaip realiai kontaktuose palikčiau tik gal kokius 10 žmones. Tai va. Keista.
Kadangi supratau ant ko man nusispjauti, prisiminiau tuos, kurie man rūpi, pradėjau bendrauti su žmonėmis su kuriais man patinka bendrauti, atradau kažką naujo. Ir kodėl reikia va tokių smūgių, kad suvoktum, ko tau reikia? Tai štai, net naktį susapnavau, kad ieškau sesers. Ji jau gerus du metus neduoda man jokių žinių apie save, tad man realiai darosi neramu. Žinau, kad mūsų natūra panaši - mes galim ilgą laiką neduot jokios žinios ir vieną kartą pasirodyt kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tai štai, nusprendžiau labai aktyviai pradėt vėl jos ieškot. Radau jos skype kontaktus, bet gali būti, kad ji jau naują turi, tai nusprendžiau pradėt ieškot jos pažįstamų, esančius Lietuvoje. Pirmas bandymas nepavyko, tai paspaminau į galimas jos darbo vietas. Žiūrėsim.
Tai va, gyvenime, laikykis, Vika piktas.
P.S. trečiadienį einu į pokalbį. Blyn, tegul tik pabando manęs nepaimt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą