Lucidiniai sapnai 2

Mhm.. Jau ne vieną dieną galvoju padaryt naują įrašą apie lucidinius sapnus, bet vis dar "rinkau" medžiagą :)) žodžiu, mane labai kankina vienas klausimas - kodėl sapnuodama sąmoningai, negaliu sapnuoti man pažįstamų žmonių? Atsimenu, kaip draugas pasakojo, kad jis negali niekaip sapnuoti savo mylimos merginos, vis pabunda. Aš galvojau, kad tai yra todėl, kad per daug emocijų įsijungia į sapną ir jis pabunda, tačiau pati neseniai pastebėjau, kad realiai aš pati niekada sąmoningai nesapnavau man pažįstamus žmones. 

Tai va, nusprendžiau pabandyti sąmoningai sapnuoti man pažįstamus žmones. Pirmas bandymas buvo dar sausį ar net gruodį. Norėjau susapnuoti savo tėtį. Na, jis yra miręs, ir per visus 13 metų aš sapnavau ji ne daugiau kaip tris kartus. Na, maksimum 4. Ir man buvo įdomu, kas iš to gausis. Ir tai, kai jį sapnuodavau, jis visada budavo kažkur nuošaly, toks neįprastai rimtas. Ir visada sapnuodavau, kad jį vejuosi, o jis kažkur dingsta. Taigi tą netolimą naktį nusprendžiau susapnuoti tėtį. Buvo labai keista. Buvau kažkokioje erdvėje..gatvėje, buvo pilna žmonių. Ir kai susitvarkiau su raiška, pradėjau galvoti, kaip man jį išsikviesti. Na, ką jau čia prigalvosi? Pradėjau rėkti :D Šiaip sąmoningame sapne įmanoma rėkti, ne taip kaip tuose sapnuose, kai tave kažkas vejasi, o tu bandai rėkti, o joks garsas neišeina. Nors šiaip pats mano rėkimas atrodė gan keistai. Aš vis bijojau, kad realiai miegodama nepradėčiau rėkti. Na, nesvarbu, po kelių tokių pabandymų minioje pamačiau man jau pažįstamą siluetą. Ir vėl jis kažkaip bandė mane praignoruot, brovėsi pro žmones lyg manęs nepastebėtų ir dar rimtesnis nei anuose sapnuose, gal net ne rimtesnis, o net piktas. Aišku, aš nekreipiau į tai dėmesio, vijausi jį gan sėkmingai, ir vis tiek nesupratau, ką jis man pasakė, po to dingo minioje. Šiaip tikrai buvo labai keista patirtis. 

Kitą kartą aš norėjau pažiūrėti ne tik, ar įmanoma sąmoningai sapnuoti pažįstamus, bet ir šiaip įdomumo dėlei pažiūrėti, ar įmanoma štai tokiame lygyje susisiekti su kitais žmonėmis. Tai šios nakties rezultatas mane dar labiau nustebino nei tas pokalbis su tėčiu :D 

Žodžiu, turiu vieną kursiokę, kuri labai nori papulti į nemokamą vietą, ir aš labai nuoširdžiai jai to linkiu. Pirmadienį paaiškės, ar papuolė. Bet esu skaičius, kad sapnuodamas žmogus gali programuot savo asmenybę. Nors įdomiausia tai, kad gali programuot ir kito žmogaus likimą. Aš jau seniai labai norėjau tai išbandyti su Kristina, bet kažkaip vis pamiršdavau, arba šmirinėdavau kažkur, žodžiu, nesąmonėmis visokiomis užsiiminėjau :D Ir štai šiandien pavyko. Šiandien vėl sapnavau minią žmonių, ir man reikėjo prisišaukti Kristiną. Viskas vyko kažkaip taip, kad buvom prie kažkokių parduotuvių, ir lyg buvau kažkokioj karietoj ir priešais mane sėdėjo svetimi žmonės. Pagalvojau, kad reikia vėl parėkauti :D Žiūrėjau į vieną iš tų žmonių ir iš visų plaučių kviečiau Kristiną :D kaip ir priklauso, vienas iš tų žmonių pavirto man reikiamu žmogumi, ir piktai atsakė: Kąąąąą??? Na, ne taip kad piktai, ji visada taip atsako :D ir pajutau, kad ji tolsta, kažkur į tolį prapuola. Tai vos spėjau sušukti, kad ją perves į nemokamą vietą. Nežinau, ar ji išgirdo. Tai čia tiek apie sapną, šiandien ryte jai parašiau sms, ką ji sapnavo, ir ką manai? Ji mane sapnavo prie kažkokio stadiono labai trumpai, neatsimena, ką ten šnekėjom, ir šiaip pasiskundė, kad miegojo itin neramiai :D Sutapimas? Pažiūrėsim, negalima spręsti apie sėkmę iš vieno karto. 

Dar kas įdomu buvo šios nakties sapnuose, kad fone grojo Lindsay Stirling Shadows melodija. Šiaip sakyčiau, labai keistas dalykas, nes juk aš neturiu jokio muzikinio išsilavinimo, bet galėjau prisiekti, kad girdėjau kiekvieną natą. Vis tik įspūdingas daiktas tos mūsų smegenys. Jos siurbia viską viską ir sudeda į lentynėles. Nors keisčiausia gal tai, kad sapnuodama aš suvokiau, kad negalėjo būti jokio išorinio poveikio, kad girdėčiau šią muziką, o aiškumas buvo toks švarus, toks gražus. Vis tik smegenys sugeba išvalyti visokius pašalinius garsus, turbūt. Žodžiu, labai įdomus momentas. 

Dar galėčiau pridėti vieną pastebėjimą dėl pažįstamų žmonių sapnavimą. Dar prieš sąmoningą sapnavimą, šiandien apturėjau vieną nesąmoningą. Sapnavau kitą kursiokę, mes ėjom į kažkokį labai gražų pastatą. Kažką kalbėjom apie studijas, viskas buvo taip rišlu, ramu. Ir buvo taip, kad supratau, jog tas pastatas tuoj sugrius, ir, žinoma, puoliau gelbėti savo kursiokę. Kai pamačiau, kokiu būdu pastatas griūva, supratau, kad sapnuoju ir kursiokė pradingo. Tame sapne sąmoningą išbuvau gan trumpai, nes tik spėjau apsidairyti ir suprasti, kad nei pastatas jau negriūva ir kad apskritai niekas nevyksta per daug. Pabudau. Jau buvo 8h, tad ir miego per daug nesinorėjo. Paskui paskaičius Alchemiką nusprendžiau pabandyti dar kartą pamiegot, nors ir nelabai tikėjau, kad man pavyks užmigti, bet buvau maloniai nustebinta, tokiu būdų pavyko susapnuoti kelis sąmoningus sapnus.

Tai štai kokiais pastebėjimais ir patarimais galiu pasidalinti su sapnuotojais, o tiksliau su Oromantu :D 

• lengviausiai sąmoningus sapnuot yra paryčiais. Manau, tai todėl, kad visas organizmas po nakties jau yra kiek pailsėjęs (nėra taip sunku išlaikyti sąmonę, nes nesi po dienos tiek pavargęs), atsipalaidavęs, o svarbiausia, dar nepabudęs (lengviau vėl užmigti). 
• prieš užmiegant geriau išvalyti savo mintis nuo kažkokių pergyvenimų ir pan. vakare man retokai gaunasi iš karto sapnuoti sąmoningai, tai būna, kad naktį pabundu, tada vėl patogiai įsitaisau (šiaip nebūtinai daryti taip, kaip rašo, kad reikia išsitiesti, ten gal priglausti rankas prie šonų, man tai nelabai įprasta miegojimo poza, tad tokios kančios trukdo greičiau užmigti. Aš mėgstu miegoti ant šono pasikišus ranką po galva ir kiek parietus kojas, tai greit atsijungiu.) ir užsimerkusi pradedu skaičiuoti iki dešimt. Šiaip labai patogus dalykas. Skaičiuoji vieną kartą, skaičiuoji kitą kartą, ir jei nesi išsibudinęs, tai labai greitai vėl užmiegi. Labai retai, kada tenka skaičiuoti tris kartus. Kiek skaičiau, tai vėliau pats užsiprogramuoji tam. 
• prieš bandant sapnuoti sąmoningai geriau sugalvoti kokį tikslą, nes be jo greitai galima pamiršt, kad sapnuoji sąmoningai ir atsijungti. 
• šiaip pradedantiesiems kartais būna, kad jie nepagauna to momento, kad jau sapnuoja. Arba supranta jau po laiko. Bet būtent tada įvyksta netikras pabudimas :D šiaip kaip ir visur kitur, tai ir čia yra technikos reikalas. Pvz, aš pati sąmoningai pradėjau sapnuoti ne dėl to, kad užmigus iš karto įsijungia sąmonė, tikrai ne. Ir dabar man tai ne taip jau dažnai pavyksta, kaip norėčiau, tačiau labai padeda sapnuojant įprastą sapną suvokimas, kad sapnuoji. Kuo daugiau apie tai mąstysi, kas kartą galėsi pagauti save sapnuojant. Aš pati dažniausiai pradedu nuo nesąmoningo sapno ir pereinu prie sąmoningo. Ir kuo labiau šiaip tuo užsiimi, sapnai tampa vis ryškesni ir sąmonę pažadint nėra taip jau sunku. Gal tai nėra taip efektyvu, kaip iš karto sapnuojant sąmoningai, bet tai yra lengvesnis būdas greičiau pasiekti norimo rezultato. 
• grįžtant prie technikos, tai pats pirmas dalykas, kurį turi žinoti sapnuotojas. Visi šie dalykai su laiku veikia automatiškai. Ir pirmas dalykas, kurį reikia įsisąmoninti, tai smarkiai nesidžiaugti aptikus, jog esi sąmoningas, nes tada gali pabusti, o ir tas pabudimas 100% netikras :D Iš pradžių šioje vietoje labai lengva užkliūti, nes aš pati kartojau tą pačią klaidą - ne tik kad džiaugiausi, bet ir intensyviai ignoravau netikrąjį pabudimą. Kažkodėl labai savimi pasitikėjau, ir maniau, kad aš tikrai atskirsiu, kada sapnuoju, kada ne. Tiesa, tas ateina su praktika. 
• antras techninis momentas yra raiškos gerinimas. iki skausmo lengva procedūra. Svarbiausia šiame reikale sukaupti dėmesį į kažką. Skaičiau, kad tam labai tinka žiūrėti į delnus ir lietpti, kad raiška pagerėtų.Kokia man buvo euforija, kai tai pavyko iš pirmo karto :D Toks keistas jausmas, kai viskas akyse tiesiog šviesėja, kiekvienas daiktas yra toks, kokį matai, jauti, kad medinis stalas yra medinis, kad langas stiklinis. Na, tikrai keistas jausmas. Šiaip mano seniau daroma klaida buvo ta, jog dažnai pamiršdavau apie rankas ir žiūrėdavau į kažką priešais save. Kadangi tas kažkas būna labai neaiškus, nes nežinau, kas tai, tai ir nepavyksta sureguliuoti raiškos, tad pasilieku ties delnais, ir jau dabar tai tapo automatika :D Įsijungia sąmonė ir žiūri į delnus. 
• na, dabar apie tą netikrą pabudimą, kurį nuoširdžiai ignoravau :) na, turbūt sunku patikėti, kad kaip tai gali nejausti, jog nepabudai :D ir tikrai labai nuoširdžiai visiems rekomenduoju nenumoti ranka į netikrus pabudimus :D Tai štai keli momentai, kaip įsitikinti, kad vis tik nepabudai: atsikelti ir įjungti šviesą. Jei sapnuoji, tai apšvietimas neturėtų pasikeisti. Dar kitas momentas yra žiūrėti į veidrodį, jame atseit neturėtum pamatyti savo atspindžio. Dar galima pabandyt paskaityt knygą, ten atseit bus nesąmonės parašytos. Nors mano patirtis rodo, kad ne tokios jau ten ir nesąmonės. Pradžioj šitie testai yra būtini, tačiau su laiku vis labiau pradedi įsisąmonint, kad žmogus visada žino, kada tikrai pabunda, jei yra abejonės, reiškia, jis sapnuoja. Asmeniškai aš jau seniai nebeatlieku šių patikrinimų. 

• mhm..na, dar yra keltas būdų išvengti pabudimo :) vienas iš būdų, kurį aš naudoju, yra sukimasis :) taip sakant, nukreipt dėmesį kita linkme :) kiti gi būdai yra sukaupti dėmesį, pagriebti už kažko. Tarkim, už kokio stalo. Ar vėl žiūrėti į rankas.

Trumpai tariant, sapnų karalystė yra labai įdomi sritis :) gal kam tai gali pasirodyti kvaila, bet ketinu ir toliau nagrinėti sapnus ir šiaip visokias keistenybes. Dabar mano tikslas labiau išnagrinėti pažistamų žmonių sapnavimą :) šiaip turiu keletą teorijų apie tai, kodėl neina sąmoningai sapnuoti pažįstamus žmones. Viena iš jų yra tai, kad kai sapnuoji nesąmoningai, tai pasąmonė pati įdeda žodžius ir nurodo pašnekovų elgseną, o kas jei būnant sąmoningam pasąmonė nebegali to padaryti? T.y.būdamas sąmoningas, turi bendrauti su sąmoningu asmeniu, ir pasąmonė negali nieko padaryti su tuo žmogumi, su kuriuo tu nori pabendrauti. Juk realiai negali nusakyti kito žmogaus realių atsakymų. Gali įtarti, bet atspėti, niekada. Kita gi teorija remiasi į pačią patirtį. Sunku išlaikyti sąmonę, o išsikviesti kitą žmogų ir išlaikyti jį yra dar sunkiau :) gal tai irgi tik praktikos klausimas :)