2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

Pirma savaitė: 1-0 mano naudai :D

Pagaliau baigėsi atostogos ir grįžau į uniką :D aišku, niekas nepasikeitė (ir ačiū Dievui), ir toliau sėkmingai keliam triukšmą. Iš viso jaučiuosi lyg būčiau koks pranašas. Aišku, kursiokams mano pranašystės iš dalies nepatiko, nes sakiau, kad šį semestrą turėsim labai daug darbo. Na, pagalvokim - (vertimai + įspūdingos dėstytojų pavardės)*kursinis = AMEN :D na, kursiokė sakė, kad žopa :D bet aš sakau, kaip jau tapo madinga sakyti - challenge accepted :D nežinau, nors ne, žinau, esu nenormali, bet ką aš galiu padaryt, jei man patinka tokio tipo iššūkiai - koliai, pristatymai, atsiskaitymai. Aš kaip Nėris - kankinkit budeliai smarkiau :))) man patinka tokie dalykai, kad tik būtų linksmai pateikti ir nebūtų nuobodu, na, ir žinoma, kad kuo mažiau rašyti. Labai tingios natūros aš, man geriau pakalbėt :)))
Vis tik kalbas studijuoti yra be galo linksma. Geros nuotaikos dozė garantuota kiekvieną dieną ir nesvarbu, ar gausi du, ar neišsimiegojai, ar nori valgyt. Žodžiu, smagu, kai į paskaitas eini kaip į šventę. Ech, kad dar nereiktų to kursinio darbo rašyt, tai būtų iš viso pasaka :))) Galėčiau kad ir dešimt metų taip į paskaitas vaikščiot :)
Tiesa, norėjau gi pasigirti, kad perskaičiau visą Alekso Košo parašytą "Amatininkų" seriją (kol kas tik tris knygas) :) tai su nekantrumu laukiu ketvirtos dalies :) o ji begėdė pasirodys tik pavasarį, ir tai, jei Aleksas ją parašys :) Šiaip beskaitant tokias knygas kaip Košo ar Sadovo, nori nenori, susimąstai apie komercijos galią :) Manau, dabartiniais laikais daug kas nori tapti rašytojais. Šiaip iš pradžių atrodo labai garbingas...darbas? Nežinau, susilaužysiu pirštus berašydama, kad tai yra darbas :)) bet šiaip ar taip, aš vis pagalvoju, jei būčiau rašytoja ir leisčiau savo knygas, pati dėčiau el.versiją į internetą nemokamai :) Kodėl? Na, visų pirma, man daug svarbiau būtų pasidalinti tuo nei uždirbti. Antra, kas negali nusipirkt knygos, tas jos vis tiek nepirks, perskaitys ją ar ne. Ypatingai dabartiniais laikais, kai knygos tikrai nėra pigios. Na, mano studentiškai kišenei, tikrai brangu pirkt knygas. Atsiprašau, kad pasirodysiu labai jau tokia vartotojiška, nors man ir be galo patinka knygos, bet valgyt tai irgi norisi. Galu gale, bent jau aš knygas, jei perku, tai ne skaitymui, o malonumui. Ir šiaip kai tokios kainos ir tooooks knygų pasirinkimas, tikrai baisu išmest pinigus į balą. Vis tik, kai perki pieną, tai žinai, kad nusipirksi pieną. O jei dar esi išbandęs kelis gamintojus, tai ir išsirenki, kokį pieną pirksi, o su knygomis taip nebus. Sakysi, skaityt anotaciją reikia? Na, jei man tokius pinigus mokėtų, tai aš dar ne tokią parašyčiau :))) populiarumas? Visi žinom, kad mada yra viena, o vertybės kita. Nuomonės? Jos juk skirtingos. Ir tikrai nežinau, ar pirkčiau knygą, jei jos prieš tai neperskaityčiau :) nors aš nesu iš tų žmonių, kurie gali tas pačias knygas vis laikas nuo laiko iš naujo skaityti, bet man tikrai patiktų perversti mano mėgstamas vietas, o ir šiaip, knygos turi išliekamąją vertę, ką gali žinot, gal kada ir šeima atsiras :)) visai norėčiau su savo vaikais paskaityti man mielas knygas :)
Mhm.. Šiam kartui gal tiek :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą